Dictionary of the Lithuanian Language.
begalvis — 1 begal̃vis, ė adj. (2), begalvis (1) 1. kuris be galvos: Geldelės – begalviai, minkštakūniai gyvuliai rš. 2. kuris neturi kokios nors dalies, panašios į galvą: Begal̃vis grėblys (šaukštas) Kt. Skyrium išrinkt visus begalvius (be buoželių)… … Dictionary of the Lithuanian Language
begalvis — begal̃vis1, begal̃vė1 bdv. Kasinėjant šventỹklą rastà begal̃vė mùmija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
begalvis — begal̃vis2, begal̃vė2 dkt. Begalviùs, kuriẽ važinėja išgėrę, rei̇̃kia baũsti daũg griežčiaũ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
mania — manià sf. (2, 4) supratimas, nuovoka: Kurs mãnios, proto nebturi, tas begalvis JI199. Ans be jokios maniõs, t. y. nieko nesumano J … Dictionary of the Lithuanian Language
šimtadantis — šimtadañtis, ė adj. (2) NdŽ 1. turintis šimtą dantų: ^ Begalvis šimtadantis slibinas medžius graužia (pjūklas) LTsV624(Srd). 2. Šauk turintis tankius dantis ar labai daug dantų (apie pjūklą): Reikia pirkt pielą šimtadañtę – lengviau pjaut Pc.… … Dictionary of the Lithuanian Language
šūdgalvis — šūdgal̃vis, ė smob. (2) J.Jabl(Als), Gs, šūdgalvis (1) vlg. menko proto žmogus, begalvis: Tu esi šūdgalvis J … Dictionary of the Lithuanian Language
